Žemė su namu už 2000 €? Tai realu!

Seniai svajojame apie individualų namą, o ne gyvenimą bute. Savi privalumai, savi trūkumai, bet gyventi labiau norisi name. Taigi, vis ieškojome galimybių vieną tokį įsigyti. Bevaikštant po kaimą akį patraukė vienas apleistas namas, kuriam priklauso nemenkas žemės sklypas. Apleistų namų kaime ne vienas ir ne du. Internete ir laikraščiuose pavarčius skelbimus suprantam, kad čia sandoriai galimi tik klausinėjant kaimynų. Nėra laisvų pinigų, kainom nesidomim ir kaimynų neklausinėjam, bet vis pasvajojam, kad 32-as (toks to namo adresas) bus mūsų kada nors.

Gal po metų vaikštinėjimo ir vis galvojimo, kad tai bus mūsų, atsiranda nedidelė suma pinigų, kuriuos galima investuoti į nekilnojamą turtą. Turėdami kiek daugiau nei 2000 € einam į komunalinį, varstom seniūnijos duris, užklausiam savo kaimynu (daugiabutyje). Gaunam keletą telefono numerių, pavardžių ir vardų (nes visi visus pažįsta), ieškom tų žmonių, kurie parduoda namus Didžiasalyje. Kas nori 30 tūks. litų (iki šiol čia daug kas matuojama litais), nes 3 paveldėtojai ir visi nori po 10 tūkst. gaut, kas nori 11 tūks. eurų ir sako, kad turi daug norinčių pirkėjų, kai galų gale kitam kaimynui parduoda už ~5-6k eurų, dar kiti už 10 ar 15 tūks. litų parduoda namą ganėtinai prastoj vietoj (prie pat katilinės) ir su mažokai žemės, dar vieni sako, kad gal tik rudenį parduos, paskambins jei norės parduot. Taigi, su turimais namui 2000 eurų jau imu tyliai tyliai pulti į neviltį, kad nieko gero nebus. Tęsiam paieškas, bandom rast 32-o savininką. Paaiškėja, kad tai ukrainietis, gyvenantis Donecke (tik to betrūko…) Pirko namą tam, kad kai statys naują plytinę galėtų brangiai parduot. Plytinės nėra, namas stovi ir trūnija. Gaunam jo tel. nr., siūlom savo kainą – 1500 € (iš serijos fantastika). Nesutinka, sako pagalvos, pasitars ir paskambins. Po savaitės skambutis – parduodam už 2000 €! Šventė mūsų kieme, laukiam daugiau nei mėnesį kol jam pavyks išvykti iš karo zonos ir sutvarkyt dokumentus čia, Lietuvoje.

Atvyksta, toks ir ukrainietis su lietuvišku pasu, prasideda dokumentų tvarkymas. Nors ir nepigiau, bet paprasčiau – susitvarkom įgaliojimą tvarkyti dokumentus ir paleidžiam žmogų vykti atgal. Pardavimo sandoriui prireikė:

  • Įgaliojimo (nebūtinas tiems, kurie pirktų neskubėdami);
  • Pažymų, kad nėra skolų už:
    • elektrą (LESTO);
    • vandentiekį (Didžiasalio komunalinės paslaugos);
    • šiukšlių išvežimą (Kompata);
  • Energinio naudingumo sertifikato;
  • Notaro parengtos pirkimo-pardavimo sutarties;

Įgaliojimas kainavo ~20 eurų. Bet tai tikrai pigiau ir nepalyginamai patogiau nei žmogui laukti ir gyventi svečioje šalyje virš savaitės. Su šiuo brangiu lapu popieriaus galėjome pasidaryti viską savarankiškai.

Pažymos apie skolų nebuvimą nekainavo niekur. LESTO atėmė nemažai laiko, nes teko ieškot pagal buvusių savininkų pavardes, o ne to, iš kurio pirkom (nepersirašęs sutarties savo vardu buvo). Be to, LESTO nėra Ignalinoje, teko važiuoti į Švenčionis. Nugirdau, kad artimiausiu metu ir ten bus uždaromas klientų aptarnavimo skyrius – tada mums liks Utena ir Vilnius.

Vandentiekio ir nuotėkų skolos nebuvimo įrodymą gauti lengva, nes viskas išduodama vietoj, tai yra, Didžiasalyje, o ir komunalininkai daugiau mažiau visus žino, kas skolingas, kas ne, kas kur gyvena ir pan. Mažos gyvenvietės privalumas.

Šiukšlių išvežimo bendrovė Kompata buvo nustebus, kad notarai reikalauja tokio dokumento, kai net nėra pasirašytos sutarties… Reikalavimas tikrai keistas, bet laimei Kompata per daug nesispyriojo ir pažymą išdavė. Nesame niekam nieko skolingi.

Energinio naudingumo sertifikatas – totali nesąmonė, kainavusi 100 €. Namas negyvenamas, kaminas išvirtęs, kai kurie langai išdaužyti. Deja, tai nieko nekeičia, reikia pamatuoti, koks kiauras tas mūsų namas. Viskas padaroma nuotoliniu būdu pagal turimas bylas (toks ir matavimas…) Man tereikia jas nusiųsti ir susimokėti 100 €. Nieko, dabar turiu prabangiai atrodantį popierėlį, kurį nors ant sienos kabink. Buvo kita išeitis, nauji kadastriniai matavimai. Tiek laiko prasme, tiek finansiškai tai būtų buvęs dar brangesnis variantas.

Viską susitvarkius, notarui pateikus dokumentus ir sulaukus sutarties galutinės išlaidos buvo apie 450-500 € + 2000 € pardavėjui. Viso – 2500 € ir namas su beveik 50 arų žemės jau mūsų. Valio! Viena svajonė materializavosi.

Ką turim?

Turim 49,87 a ploto namų valdos žemės sklypą Didžiasalyje. Jame – nekokios būklės namas (nors atsiranda sakančių, kad renovuokit, tvarkykit, bet tai tikrai brangiau nei perstatyti, nes įgriuvę net pamatai vietomis). Namo plotos 93 kv. m., didžiulis ūkinis pastatas (dokumentuose 3 pastatai sujungti į vieną), kurio plotas 180 kv. m., šulinys, kuris per šią sausą vasarą beveik išdžiuvo, sodas, kurį reikia retinti (jame obelys, kriaušės, vyšnios ir šiaip lapuočiai).

Iki namo veda asfaltas (naujai išklotas), yra elektros įvadas (norint nuolat gyventi reikėtų stiprinti), vandentiekis, tačiau po vamzdžių sprogimo vieną žiemą užvirintas, šalia namo – kanalizacija. Kaime yra visa būtina infrastruktūra, todėl vieta gyvenimui – puiki (pvz., iki mokyklos beveik 700 metrų).

Per 20 arų dokumentuose – ariama žemė. Dalį jos užims daržai, šiltnamiai. Kaip jau bus – pamatysim, kol kas tik spėliot galima, nes vizijų yra daug, o laiko ir lėšų joms įgyvendint bent 100x mažiau.

Šiandien tvarte gyvena triušiai, po truputį tvarkomės, kad ten būtų kuo daugiau erdvės. Name karaliauja putpelės, nes ten patogioje vietoje rozetė šviesai, o ir kiek šilčiau. Šiam sezonui daugiau didelių darbų, apart žemės paruošimo daržams, nenumatyta, kitam – visa puokštė įvairiausių darbų darbelių. Jei pavyks, tai ir namą nugriauti.

Kaip matote, gauti sklypą su pastatais už 2000 € yra realu, tačiau neieškant jo skelbimuose. Vienintelis kelias – eiti ir klausti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *