Dilgėlių sriuba su raugintais kopūstais

Dilgėlių sriubaLabai norėjom rūkytų dešrelių su troškintais raugintais kopūstais. Pasidarėm, bet raugintų kopūstų liko. Po to labai norėjom išmėgint dilgėlių vyniotinį, kuris pavyko tik pusiau, tad reikėjo dilgėlių tyrės. Skindamas persistengiau – liko ir šių. Nuspręsta, reikia virti raugintų kopūstų sriubą, o dilgėlės tik pridės daugiau vitaminų. Pasirodo, ir daug daug gero skonio, tad šiandien pietums – dilgėlių sriuba.

Ingredientai

  • Vanduo ~2,5 litro;
  • Rauginti kopūstai – tiek kiek liko, grubiai ~300-400 g.;
  • Dilgėlių tyrė (naudojom šviežiai šaldytą) – ~100-150 ml (iš labai mažos šaldymo dėžutės);
  • Trys mažos bulvės;
  • Viena morka;
  • Prieskoniai (baisioji vegeta, druska, pipirai, lauro lapas), bendrai apie 2-3 valgomus šaukštus;
  • Krapai – du arbatiniai šaukšteliai šaldytų ir smulkinų krapų. Neatsiejama dalis daugumos mūsų patiekalų, nes dieviniam jų kvapą.

Gamyba

Dilgėlių sriubos gamyba menkai skiriasi nuo bet kuo skiriasi nuo bet kokios kitos sriubos. Bent jau man. Vienintelis dalykas, reikia būti pasiruošus dilgėlių tyrę. Ji gali būti šviežia, bet kur kas paprasčiau iš anksto pasiruošti daugiau ir užsišaldyti.

Dilgėlių tyrė

Dilgėlių tyrėDilgėlių tyrei paruošti reikia šviežių dilgėlių (mes rinkome ne tik lapelius, bet ir su koteliais, ~2-4 cm. nuo žemės). Pririnkome tris mažus maišelius (maždaug 2-3 kartus mažesnius nei būna parduotuvių vaisių skyriuose), nes tikėjomės, kad verdant ir smulkinant liks labai mažai – klydom. Sriubai užtektų vieno tokio maišelio, tad grubiai būtų apie litrą stipriai nespaustų dilgėlių, gramais net neįsivaizduoju.

Šviežias dilgėles supylėm į vandenį (taip, kad semtų) ir palikom užvirt. Užvirė – staigiai pamerkėm į šaltą (labai šaltą) vandenį ir tiesiai į blenderį. Sumalus iki maždaug tyrės konsistencijos nuspaudžiau vandenį kiek leido šaukštas ir kas atliko nuo vyniotinio į šaldymo dėžutes. Perpilt šaltu vandeniu rekomenduoja patyrę žmonės tam, kad išliktu graži žalia spalva. Mes jų klausom.

Pati dilgėlių sriuba

Turint tyrę, šaldytą ar šviežiai sutrintą, viską kas paminėta prie ingredientų dedam į vandenį ir verdam. Kiek virti niekada nežinau, klausiu Ievos, o ji sako: „Ką aš žinau? Kol išvirs…“ Tai taip ir būna, paragaujam po kokio pusvalandžio, jei valgoma, ok, pilam į dubenėlius ir pietaujam.

Dilgėlių sriuba pasirodė skani, nedavyniotas vyniotinis irgi (jo receptas atsiras tada, kai sugalvosim jį daryti vėl ir pavyks 🙂 ), todėl dilgėlės kaip ingredientas mūsų virtuvėje bus sutinkamas ir dažniau. Mums sako, kad sveika, mes sakom, kad skanu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *