Gegužė įpusėjo. Beveik. Darbai – ne

Jau ant nosies gegužės vidurys, kada kone viskas turi būti susėta ir susodinta į žemę. Net jei sodininkai / daržininkai ir sako kitaip – tiesiog neturėsim kitų galimybių. Nuo šiandien lieka dvi dienos – kiek spėsim, tiek, bet labai norisi peržvelgti, ką gi nuveikėm per pirmąsias dvi gegužės savaites.

Daržo sukasimasPats svarbiausias darbas – susikasti, pasiruošti naują daržą už tvarto. Nors buvo planuota vienoje vietoje, laikas užsitempė ir buvo nuspręsta visa tai padaryti kitoje vietoje – ten, kur pernai kažkokia moteriškė augino kopūstus. Šiemet nebepasirodė, „nuomos“ pratęst neprašė, tai ir užsiėmėm savo sklype esantį daržą. Sukast lengviau nei velėną, tačiau vis tiek buvo ką veikt. Tam prireikė daugiau rankų, atvažiavo mama ir senelis: 6 rankos, dvi mažos rankytės ir dvi stebinčios akys – puiki komanda, per dieną sutvarkytas maždaug 0,5 aro daržas mūsų gardumynams + šiltnamis ir tuo pačiu „prie progos“ persodinti serbentai, agrastas ir avietė iš apatinio daržo „šiltnamių miestelyje“.

Svogūnų sodinimasPo poros dienų į daržą atsikraustė svogūnai, dar kelios daržovės (jei nebūčiau užsirašęs, tikrai neprisiminčiau kas kur) ir, be abejonės, garsusis kalafioras, apie kurį kalbos netyla jau kelinta diena. Kaip tik susikasėm ir atvažiavo traktorius sudiskuoti žemės. Puiku – nusprendėm beveik 5 arų planuotame darže auginti kukurūzus ir burokėlius. Įdomus derinys, kurį papildysim ir žirniais. Planas chuliganas – rytoj viską pasėt.

Atėjo laikas susitvarkyt ir apatinį daržą. 2-3 valandas kapsčiausi tarp braškių, šalinau ko nereikia, kovojau su kiaulpienėm ir kitom daržų pabaisom. Takeliams laiko ir jėgų neužteko, bus dar ką veikt… Tačiau ir čia šiek tiek svogūnų prismaigsčiau – negaliu atsispirti šviežiems svogūnų laiškams.

Pjauta - nepjautaDaržai aptvarkyti, šis bei tas pasėta, ant palangių vis dar auga pomidorai, paprikos, agurkai ir kopūstai, pats metas žolę papjaut. Šiam darbui turiu galingą trimerį (žoliapjovę), bet didesnio š… nesu turėjęs turbūt. Pernai – du kartai garantiniame, po dviejų dienų lengvo papjovimo – vėl numatyta kelionė ten pat, šį kartą prašysiu pinigų, o tai vežiojimai brangiai atsieina tiek finansiškai, tiek ir laiko prasme – gabaliuką teritorijos nusipjauni, ~3 savaites lauki kol pataisys… Apie trimerį planuoju sukurpti atskirą tekstą, su video. Tikiuosi, jau greitai, bet tas laikas tirpsta akyse. O žolė atauga irgi akyse.

Atšilę orai ir saulutė leido šiek tiek pasimėgauti. Kiek pavyksta bandau darbo vietą perkelt į lauką. Kol kas rezultatas tragiškas – viena diena iš 13. Prisiminiau ir tokią gerą transporto priemonę kaip dviratis. Bet irgi labai trumpam – tik ledų numyniau 🙂

Jau jaučiasi artėjanti vasara, jau džiugu ir smagu būti lauke, visiškai nebesinori grįžti namo, tik pradeda erzinti uodai, kol kas dar neatsparūs mes jiems 🙂

 

Yra komentarų (2) straipsnyje “Gegužė įpusėjo. Beveik. Darbai – ne

    1. Rokas Įrašo autorius

      Mum ne itin patiko rezultatas – ne tokie jau ir drambliniai išaugo, tad šiais metais jų nebeturime. Iš esmės svarbiausia pasirūpinti, kad jie neiššaltų, nes dauguma skirti ne mūsų klimatui. Šią žiemą drąsiai buvo galima naudotis D. Britanijos auginimo gairėmis. Pats auginimas labai panašus kaip ir paprastų česnakų. Beje, mum „drambliukai“ ir laikėsi prastokai.

      Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *